- riūglys
- riūglỹs, -ė̃ smob. (4) LKKIII169 šnek. 1. žr. riūklys: Riū̃glio vaiko negaliu po akių pakęst Grdž. Riūglỹs apsišnarvaliavęs vis bliauna ir bliauna Skr. Jau tas vaikas toks riūglỹs: kas kiek jam krepštelės, jau i riūkia Jrb. 2. Skr žvieglys. 3. storulis: Tas direktorius tikras riūglỹs Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.